FilmZone+

„Volstryto vilkas“ – tai tikra istorija paremtas filmas, pasakojantis apie mitais apipintą dešimtojo dešimtmečio Amerikos finansų įžymybę Džordaną Belfortą, kuris pagarsėjo ne tik gebėjimu greitai uždirbti didžiules sumas biržoje, bet ir ne ką menkesniais gabumais jas iššvaistyti.Tačiau iš finansinių aukštumų ir nesibaigiančių linksmybių tenka nusileisti į ne tokią svetingą tikrovę. Joje nelegaliais Džordano Belforto sandėriais pradeda domėtis vyriausybinės organizacijos, tad artėjantis kritimas paverčia Džordžą absoliučiai neprognozuojamu.

Filmas pasakoja nuo smurtaujančių šeimų pabėgti trokštančių paauglių Keisi ir Džounio istoriją. Jie savo kailiu patiria bėglių gyvenimo sunkumus ir pirmosios meilės grožį.

Taip, tai nebuvo Jaltos konferencija. Tačiau daugeliui svarbiausias XX a. susitikimas atrodo būtent šis – kai 1970-ųjų gruodžio 21 dieną Elvis atvyko į Baltuosius rūmus, kad susitiktų su prezidentu Richardu Nixonu.

Niujorkietis bankininkas Deivisas Mičelas gyvena nerūpestingai ir mėgaujasi sėkme. Vieną dieną avarijoje žūsta jo žmona Julija ir Deivisas tarsi pabunda iš sapno. Draugai ir šeima bando jį paguosti, bet jis, rodos, nieko nejaučia. Laukdamas žinių apie žmoną ligoninėje, jis nori nusipirkti šokolado batonėlį iš automato, tačiau šis užstringa. Deiviso mintis taip užvaldo šis nutikimas, kad jis pradeda rašyti laiškus šokoladų automato bendrovei. Laiškai vis ilgėja, virsta savotiška išpažintimi. Į laiškus pradeda atsakinėti paslaptinga bendrovės darbuotoja Karen.

Pasaulinio garso architektas Džonas studijavo, gyveno ir praleido gražiausius jaunystės metus Romoje, tad pažįsta didingo miesto alsavimą, nuotaikas ir turistams nepastebimas vertingas vietas. Nostalgijos vedamas amerikietis grįžta į Romą ir nuskuba atgaivinti prisiminimus mėgstamiausioje gatvėje ir aplankyti buvusius namus. Būtent čia Džonas sutinka klaidžiojantį ir įkvėpimo kūrybai besižvalgantį jaunesnį architektą Džeką su mylimaja Sale ir geranoriškai pasisiūlo gido paslaugas.

Ar patikėsite, kad ir mes kada nors gyvensime tokiame utopiniame pasaulyje, kuriame nebebus smurto ir absoliučiai jokių nusikaltimų? Ateities mokslininkams pavyko pašalinti žmonių polinkį į žiaurumą, genetiškai eliminuojant visas žmogiškas emocijas. Nija ir Silas gyvena ramų monotonišką gyvenimą lyg beveidžiai dronai. Jie kasdien dirba vienas šalia kito dideliame biure, kuria informacinius leidinius ir kartoja tuos pačius ritualus kartais pasikeisdami mažais malonumais. Gyvenimas juda įprastu ritmu, tačiau vieną dieną tarp bendruomenės narių netikėtai pasklinda gandas apie plintančią epidemiją, kuri skatina atvirai reikšti giliai užslėptas emocijas.

34-erių metų Nensė yra iš tų žmonių, su kuriais lyg ir viskas tvarkoje, tačiau susirasti antrosios pusės jiems niekaip nepavyksta. Draugai stengiasi jai padėti, tačiau bergždžiai. Nensės tėvų itin sėkminga santuoka pasitikėjimo savimi merginai taip pat neprideda. Kaip tik keliaudama į tėvų santuokos jubiliejų, traukinyje Nensė susipažįsta su dešimčia metų jaunesne mergina, vykstančia į aklą pasimatymą. Būsimo pasimatymo atpažinimo ženklas – knyga apie „to vienintelio suradimą“. Netikėto atsitiktinumo dėka, būtent dėl knygos Nensę „atpažįsta“ į aklą pasimatymą atėjęs vyriškis – neseniai išsiskyręs 40-metis Džekas.

Tai istorija apie 1960-taisiais Niujorke dainas kūrusį bei atlikusį legendinį Dave Van Ronką. Režisieriai nepavadino pagrindinio filmo veikėjo šiuo vardu, nes teigė norintys sukurti juostą Van Ronkui atminti panaudodami jo biografijos faktus, tačiau ne personalizuoti jį ekrane. Filme persipina tuometinių menininkų kančios ir spindesys – režisieriai rodydami vieną veikėją parodo visus tuo laikotarpiu kūrusius menininkus. Įspūdį sustiprina puikiai Justino Timberlako bei Carey Mulligan atliekamos dainos.

Ne patį sėkmingiausią laikotarpį išgyvenantis privatus detektyvas Holandas ir efektyviai ir greitai legaliai nesutvarkomas užsakovų problemas sprendžiantis Džeksonas kartu privalo surasti dingusią merginą. Džeksonas priverstas ne tik saugotis pats, bet ir saugoti savo naują sąjungininką, nes detektyvas nuolat įsipainioja į keistas situacijas. O jų maža tikrai nebus: korumpuoti policijos pareigūnai, Holivudo spindesys, nužudyta buvusi pornografijos žvaigždė, ant kulnų lipantys žmogžudžiai, keisti sutapimai ir dar keistesnės mirtys – viskas susipina į didžiulį paslapčių, pavojų ir nesusipratimų kamuolį. O siūlo galas azarto apimtus porininkus nuves iki pat aukščiausių valdžios sluoksnių.

Kažkada viena sumaniausių ir labiausiai vertinamų Centrinės Žvalgybos Agentūros užsienio agenčių Alisa padarė klaidą, kuri jai kainavo karjerą. Dabar moteris atlieka nuobodžias užduotis biure ir gali tik svajoti apie aktyvią agentės veiklą. Tačiau vieną dieną viskas pasikeičia. Gaunama žinių apie Londone planuojamą biologinio ginklo išpuolį. Alisa yra daugiausiai žinių ir patirties šioje srityje turinti agentė, tad CŽV vadai gražina ją į ankstesnes pareigas. Alisa turi labai nedaug laiko, kad išsiaiškintų detales apie planuojamą išpuolį.

Tai istorija apie 1960-taisiais Niujorke dainas kūrusį bei atlikusį legendinį Dave Van Ronką. Režisieriai nepavadino pagrindinio filmo veikėjo šiuo vardu, nes teigė norintys sukurti juostą Van Ronkui atminti panaudodami jo biografijos faktus, tačiau ne personalizuoti jį ekrane. Filme persipina tuometinių menininkų kančios ir spindesys – režisieriai rodydami vieną veikėją parodo visus tuo laikotarpiu kūrusius menininkus. Įspūdį sustiprina puikiai Justino Timberlako bei Carey Mulligan atliekamos dainos.

Energingas, beviltiškai ieškantis darbo jaunuolis Lu Blūmas atranda pašėlusį Los Andželo kriminalinės žurnalistikos pasaulį. Susiradęs mėgėjiška filmavimo kamera dirbančią komandą, filmuojančią avarijas, gaisrus, žmogžudystes ir kitas nelaimes, Lu įsibrauna į kvapą gniaužiančią, pavojingą naujienų medžiotojų tikrovę, kurioje kiekvienas policijos sirenos gausmas prilygsta galimai sėkmei, o aukos verčiamos į dolerius ir centus.

Ar patikėsite, kad ir mes kada nors gyvensime tokiame utopiniame pasaulyje, kuriame nebebus smurto ir absoliučiai jokių nusikaltimų? Ateities mokslininkams pavyko pašalinti žmonių polinkį į žiaurumą, genetiškai eliminuojant visas žmogiškas emocijas. Nija ir Silas gyvena ramų monotonišką gyvenimą lyg beveidžiai dronai. Jie kasdien dirba vienas šalia kito dideliame biure, kuria informacinius leidinius ir kartoja tuos pačius ritualus kartais pasikeisdami mažais malonumais. Gyvenimas juda įprastu ritmu, tačiau vieną dieną tarp bendruomenės narių netikėtai pasklinda gandas apie plintančią epidemiją, kuri skatina atvirai reikšti giliai užslėptas emocijas.

34-erių metų Nensė yra iš tų žmonių, su kuriais lyg ir viskas tvarkoje, tačiau susirasti antrosios pusės jiems niekaip nepavyksta. Draugai stengiasi jai padėti, tačiau bergždžiai. Nensės tėvų itin sėkminga santuoka pasitikėjimo savimi merginai taip pat neprideda. Kaip tik keliaudama į tėvų santuokos jubiliejų, traukinyje Nensė susipažįsta su dešimčia metų jaunesne mergina, vykstančia į aklą pasimatymą. Būsimo pasimatymo atpažinimo ženklas – knyga apie „to vienintelio suradimą“. Netikėto atsitiktinumo dėka, būtent dėl knygos Nensę „atpažįsta“ į aklą pasimatymą atėjęs vyriškis – neseniai išsiskyręs 40-metis Džekas.

Biografinė drama, paremta to paties pavadinimo knyga, apie matematiką, užaugusį Indijos skurde. Tai filmas apie matematikos genijų Srinivasą Ramanudžaną ir jo mokytoją anglų matematiką G.H. Hardį, apie žmogaus gebėjimus pažinti matematikos pasaulį net neturint galimybių pasisemti žinių iš atrastų teorijų ir apie žmogaus genialumo ir intelekto galias.

Du berniukai susimuša parko žaidimų aikštelėje. Nukentėjusiojo berniuko tėvai pakvietė kito berniuko tėvus pokalbiui. Malonus pokalbis virto tikromis skerdynėmis, kurių metu visi keturi tėvai parodė savo tikruosius veidus.

Ši istorija pasakoja apie niujorkietę (kuri neturi buto), siekiančią įsitvirtinti šokėjų trupėje (nors nėra tikra šokėja) ir strimagalviais lekiančią paskui savo svajonę, nors tikimybė jai išsipildyti vis mažėja.

"Kon-Tiki" – tai norvegų tyrinėtojo ir rašytojo Thoro Heyerdahlio plaustas, kuriuo jis su komanda 1947 metais perplaukė Ramųjį vandenyną iš Pietų Amerikos į Polinezijos salas. Heyerdahlis tikėjo, kad Pietų Amerikos gyventojai galėjo pasiekti Polineziją dar iki Kolumbo.

Tik prieš kelerius metus čia baigėsi pilietinis karas, teritorija nesustabdomai plečiasi į vakarus. 16-metis škotas Džėjus pasibalnoja žirgą ir leidžiasi ieškoti mįslingomis aplinkybėmis į Ameriką pasprukusios mylimosios. Jis naiviai tikisi išgelbėti panelę Rožę ir gyventi kartu ilgai ir laimingai, tačiau patenka į spąstus. Narsų paauglį išlaisvina nedaug kalbantis, bet taikliai šaudantis kaubojus Silas. Patyręs, bebaimis, paslaptingas, teisėsaugos ieškomas raitelis pažada visokeriopą apsaugą ir pagalbą vietinių subtilybių nežinančiam Džėjui.

Ši istorija pasakoja apie niujorkietę (kuri neturi buto), siekiančią įsitvirtinti šokėjų trupėje (nors nėra tikra šokėja) ir strimagalviais lekiančią paskui savo svajonę, nors tikimybė jai išsipildyti vis mažėja.

Biografinė drama, paremta to paties pavadinimo knyga, apie matematiką, užaugusį Indijos skurde. Tai filmas apie matematikos genijų Srinivasą Ramanudžaną ir jo mokytoją anglų matematiką G.H. Hardį, apie žmogaus gebėjimus pažinti matematikos pasaulį net neturint galimybių pasisemti žinių iš atrastų teorijų ir apie žmogaus genialumo ir intelekto galias.

Du berniukai susimuša parko žaidimų aikštelėje. Nukentėjusiojo berniuko tėvai pakvietė kito berniuko tėvus pokalbiui. Malonus pokalbis virto tikromis skerdynėmis, kurių metu visi keturi tėvai parodė savo tikruosius veidus.

Harieta – įtakinga verslininkė, visada kontroliavusi kiekvieną savo gyvenimo aspektą. Todėl nekeista, kad ji nori suredaguoti ir po mirties pasirodysiantį savo nekrologą. Tačiau žurnalistė En nesirengia paklusti Harietos norams. Žinoma, tai – tik gražios jų draugystės pradžia.

Kai gražuolės Belos tėvas pirklys už skolas pakliūna į turtingo atsiskyrėlio, kurį kaimelio bendruomenė vadina Pabaisa, pinkles, jauna mergina ilgai nedvejojusi ryžtasi pasiaukoti – mainais į tėvo laisvę ji atiduoda savąją ir tampa Pabaisos įkaite. Trokšdamas bent kiek išblaškyti merginos liūdesį, Pabaisa pamažu pradeda keistis. Niūrus ir piktas žvėris netrukus tampa rūpestingesniu ir mielesniu. Tačiau jis vis dar – tas pats bjaurus žvėris. Legenda pasakoja, jog jį kadaise užbūrė piktoji ragana ir klastingi kerai bus sunaikinti tik tada, kai mergina nuoširdžiai pamils Pabaisą.

1865 metai. Šiaurės Anglijos kaimas. Ledi Ketrin niekaip nepritampa pasiturinčių didikų šeimoje. Ne savo noru ji ištekėjo už daug vyresnio žemvaldžio Aleksanderio. Nelaiminga 17-metė nuolat tūno izoliuota tvankiame erdvių rūmų kambaryje, prižiūrima tarnaitės Anos. Vyrui pagaliau išjojus verslo reikalais, Ketrin įvilioja į lovą tarną Sebastianą. Apie neblėstančią aistrą netrukus pasklinda įvairiausi gandai. Tačiau laisvės paragavusi Ketrin neketina sustoti, numoja į uošvio pageidavimą pagimdyti įpėdinį ir atsiduoda asmeniniams troškimams. Ji yra pasirengusi manipuliuoti, šantažuoti, meluoti, išduoti ir kerštauti. Jai nesvarbu, kad pastangos išprovokuos kruvinas pasekmes.

Pamirškite „Didįjį brolį“, „Akvariumą“, „Robinzonus“ ir visus kitus realybės šou, kokius tik esate matę. Per pasaulį galingo cunamio banga ritasi nauja pramoga: žaidimas „NERVE“. Nori pamatyti, kaip eiliniai žmonės daro pačius neįtikinamiausius, nutrūktgalviškiausius, beprotiškiausius dalykus? Atsisiųsk programėlę, prisiregistruok ir tapk žiūrovu. Užsikabinai? Išbandyk pats – tapk žaidėju! Kiekviena žaidimo užduotis įvertinta skirtinga pinigų suma. Kuo užduotis sudėtingesnė, tuo didesni pinigai. Kas juos sumoka? Tokie pat žmonės kaip tu, žiūrintys tavo nuotykius.

1865 metai. Šiaurės Anglijos kaimas. Ledi Ketrin niekaip nepritampa pasiturinčių didikų šeimoje. Ne savo noru ji ištekėjo už daug vyresnio žemvaldžio Aleksanderio. Nelaiminga 17-metė nuolat tūno izoliuota tvankiame erdvių rūmų kambaryje, prižiūrima tarnaitės Anos. Vyrui pagaliau išjojus verslo reikalais, Ketrin įvilioja į lovą tarną Sebastianą. Apie neblėstančią aistrą netrukus pasklinda įvairiausi gandai. Tačiau laisvės paragavusi Ketrin neketina sustoti, numoja į uošvio pageidavimą pagimdyti įpėdinį ir atsiduoda asmeniniams troškimams. Ji yra pasirengusi manipuliuoti, šantažuoti, meluoti, išduoti ir kerštauti. Jai nesvarbu, kad pastangos išprovokuos kruvinas pasekmes.

Nevykėlis mokytojas dabar gali viską - nežemiška civilizacija jį išsirinko, kad suprastų, ar žemiečiai įsivaizduoja, kas yra gėris ir blogis. Puiki pagunda, tik ar jis su ja susidoros?

Harieta – įtakinga verslininkė, visada kontroliavusi kiekvieną savo gyvenimo aspektą. Todėl nekeista, kad ji nori suredaguoti ir po mirties pasirodysiantį savo nekrologą. Tačiau žurnalistė En nesirengia paklusti Harietos norams. Žinoma, tai – tik gražios jų draugystės pradžia.

Kai gražuolės Belos tėvas pirklys už skolas pakliūna į turtingo atsiskyrėlio, kurį kaimelio bendruomenė vadina Pabaisa, pinkles, jauna mergina ilgai nedvejojusi ryžtasi pasiaukoti – mainais į tėvo laisvę ji atiduoda savąją ir tampa Pabaisos įkaite. Trokšdamas bent kiek išblaškyti merginos liūdesį, Pabaisa pamažu pradeda keistis. Niūrus ir piktas žvėris netrukus tampa rūpestingesniu ir mielesniu. Tačiau jis vis dar – tas pats bjaurus žvėris. Legenda pasakoja, jog jį kadaise užbūrė piktoji ragana ir klastingi kerai bus sunaikinti tik tada, kai mergina nuoširdžiai pamils Pabaisą.

Turbūt žinote, kad kiekvienoje mokykloje, kiekvienoje klasėje, yra būrelis „moksliukų“? Tai - gerų, tvarkingų, stropių, sąžiningų ir... šiek tiek nuobodžių vaikų. Keturi pagrindiniai šios komedijos herojai yra būtent tokie. Visus mokyklos metus jie praleido stropiai mokydamiesi, engiami kitų klasiokų ir jausdami, kad praleido kažką ganėtinai svarbaus - visą smagumą. Vieną dalyką jie žino tiksliai: nenori tapti tokiais pat nuobodžiais koledžo studentais. Vadinasi, jiems reikia pasikeisti. Tam šaunioji ketveriukė teturi vieną vasarą, prieš prasidedant naujiems mokslams. Jie nutaria žūt būt tapti kitokiais ir paskutinę vasarą kartu praleisti taip, kaip visuomet svajojo, tačiau neišdrįso.

Trevisas gyvena paprastą, ramų gyvenimą jaukiame paplūdimio miestelyje. Vyras dirba mėgstamą darbą, turi jaukius namus, mažą patikimų ir ištikimų draugų būrelį – iki pilnos laimės trūksta tik žmogaus, su kuriuo būtų galima visa tai dalintis. Tačiau moters, kuri užburtų Treviso širdį, jam sutikti dar nepavyko. Viskas pasikeičia, kuomet į kaimyninį namą gyventi atsikrausto žavi mergina Gabi. Iš pradžių bėgdamas nuo minties, kad jo širdį aplankė niekuomet nepatirtas jausmas, galų gale Trevisas pripažįsta sau, kad įsimylėjo.

Veiksmas nukelia į antrą XXI a. pusę. Prabėgus 70 metų po ateivių pasirodymo, atrėmusi dvi atakas, žmonija ruošiasi lemtingam trečiajam puolimui. Ateities karuose su nežemiškomis civilizacijomis svarbiausia stiprybe tampa ne ginklų arsenalas, bet juos valdantys strategai. Enderis Viginas atrenkamas į Tarptautinio kosmoso laivyno Mūšių erdvėje mokyklą. Padedamas puikių mokytojų, pulkininko Grafo ir patyrusio kareivio Mazerio Rackhamo, berniukas labai greitai perpranta sudėtingus karo žaidimus. Išryškėjus ypatingiems Enderio gebėjimams, jam tenka nevaikiška atsakomybė vesti žmonių kariuomenę į lemiamą mūšį.