FilmZone+

Pompėjos istoriją žino visi. 79-aisiais mūsų eros metais miestas, įsikūręs netoliese dabartinio Neapolio, buvo palaidotas po 4-6 metrų storio lavos sluoksniu, išsiveržus Vezuvijaus ugnikalniui. Archeologų kastuvai į Pompėjos žemę įsmigo tik po maždaug pusantro tūkstančio metų - 1599-aisiais, o nuodugniau miestas imtas tirti XVIII-ojo amžiaus viduryje. Dabar Pompėją kasmet aplanko apie pustrečio milijono lankytojų.

Vienos Berno gimnazijos klasikinių kalbų mokytojas Raimundas Gregoriusas, nuspėjamas tarsi šveicariškas laikrodis, ant tilto sutinka moterį raudonu paltu, kalbančią portugališkai. Nuo to viskas ir prasideda: 57-erių vyriškis tiesiog per pamokos vidurį išeina iš gimnazijos ir netrukus atsiduria Lisabonoje. Čia jis viliasi rasti netikėtai Berno antikvariate aptiktos portugališkos knygos – originalių apmąstymų apie žmones ir gyvenimą – autorių, gydytoją Amadėjų de Pradą.

Įtempto siužeto veiksmo trileris „Medžiotojo malda“ pasakoja istoriją apie samdomą žudiką Styveną Luką, kuris gauna kontraktą nužudyti jauną merginą Elą. Tačiau užsakytai žmogžudystei netikėtai nepavykus prasideda katės ir pelės žaidimas, kurio metu tiek samdomas žudikas, tiek ir potenciali auka patys tampa persekiojamaisiais.

Sunkiai besiverčiantis agentas, vaikystėje pats žvaigžde buvęs Hovardas Holovėjus, bando pasirašyti sutartį su šviežia Holivudo žvaigždute. Jis turi varžytis su įnoringu jos tėvu, ilgamečiu varžovu intrigantu, prodiuseriu ir jo nekenčiančiu aktorių atrankos režisieriumi.

Senstanti Holivudo žvaigždė suvokia, jog pamiršo savo kūrybinį potencialą, nes iš baimės patirti nesėkmę nuolat atsisakydavo perspektyvių pasiūlymų filmuotis. Tikėdamasis pakeisti padėtį, jis nusprendžia susirasti vaidmenį kokiame nors mažo biudžeto nepriklausomame filme. Tyrinėdamas vieno filmo veiksmo vietą, jis atsitiktinai sutinka jauną aštrialiežuvę lotynų amerikietę Skarlet. Greitai paaiškėja, kad garsenybė liko be savo vairuotojo, todėl turi paprašyti merginos pagalbos. Kelionė Los Andželu su Skarlet tampa virtine netikėtų situacijų, atsitiktinių susitikimų ir asmeninių atradimų, kurių nė vienas herojus negalėjo tikėtis.

Aštuonmetis Srulikas 1942 metais pabėga iš Varšuvos geto ir stengiasi išgyventi. Iš pradžių vienas miške, o vėliau lenkų fermoje kaip krikščionis našlaitis Jurekas. Dėl sunkių išbandymų kyla grėsmė pamiršti savo žydiškas šaknis.

R.Crowe vaidina pripažintą ir Pulitzerio premija įvertintą rašytoją Džeiką Deivisą. Gyvenimas jam nepagaili išbandymų – likęs našliu vyras meta visas pastangas, kad užaugintų dukterį Keitę. Sumani penkerių dukra – jo gyvenimo šviesulys ir džiaugsmas, tačiau pašlijus sveikatai Džeikas nebegali deramai ja rūpintis. Skaudančia širdimi jis atiduoda Keitę tetos globai, o mažoji nesuprasdama tokio pasirinkimo ilgisi tėvo ir jų laiko drauge.

Į nacionalsocializmo iškilimą Vokietijoje nereikėtų žiūrėti kaip į bepročių konspiraciją. Milijonai "gerų" vokiečių pasijuto įsukti į siaubingą chaosą. Šis filmas apie tai kas vyko tada ir iki šiol kelią baimę.

Filmo veiksmas vyksta 11-jojo amžiaus Londone, tai laikais kai medicina dar nebuvo pažengusi į priekį. Berniukas vardu Robas netenka savo mamos, kuri miršta nuo nepagydomos skrandžio ligos. Po mamos mirties jis susidraugauja su vyru, kuris važinėja po miestus ir gydo žmones. Laikui bėgant jis perima jo amatą, tačiau jam to neužtenka, jis nori daugiau išmokti apie žmonių gydimą. Viename mieste jis sužino, kad yra pasaulyje garsus medicinos mokytojas vardu Avicena, kuris gydo žmones ir moko savo mokinius gydymo meno paslapčių. Robas leidžiasi į ilgą ir sunkią kelionę, kad susitiktų su garsiuoju mokytoju Avicena ir išmoktų gydyti žmones. Nuvykęs į Persiją jis apsimeta žydų, kad galėtų mokytis pas Avicena. Laikui bėgant Robas išmoksta daugybės gydymo paslapčių ir tampa labai geru gydytoju.

Jaunasis medžiotojas netikėtai, viduryje miškų, išgelbsti ne bet ką, o patį Jungtinių Valstijų Prezidentą, kuris buvo evakuotas iš jo paties lėktuvo. Virš Suomijos, prieš JAV oro pajėgas išpuolį surengę teroristai nė nenumanė, kad Prezidentui išsigelbėti bandys padėti vos 13 sulaukęs drąsusis "reindžeris".

Į nacionalsocializmo iškilimą Vokietijoje nereikėtų žiūrėti kaip į bepročių konspiraciją. Milijonai "gerų" vokiečių pasijuto įsukti į siaubingą chaosą. Šis filmas apie tai kas vyko tada ir iki šiol kelią baimę.

Antroje „diedukų" istorijos dalyje buvę specialieji agentai gauna užduotį susekti pagrobtą portatyvinį, lengvai transportuojamą branduolinį ginklą. Kad įvykdytų užduotį, ar bent jau išliktų gyvi, viso parako dar neišbarstę buvę operatyvininkai privalės susikauti su ištisa orda negailestingų žudikų, viskam pasiryžusių teroristų ir galios ištroškusių valdžios atstovų. Pagrindinius herojus kelias nuves į Londoną, Maskvą ir Paryžių, kur jų lauks patys didžiausi pavojai, netikėtumai ir nuotykiai.

Aštuonmetis Srulikas 1942 metais pabėga iš Varšuvos geto ir stengiasi išgyventi. Iš pradžių vienas miške, o vėliau lenkų fermoje kaip krikščionis našlaitis Jurekas. Dėl sunkių išbandymų kyla grėsmė pamiršti savo žydiškas šaknis.

R.Crowe vaidina pripažintą ir Pulitzerio premija įvertintą rašytoją Džeiką Deivisą. Gyvenimas jam nepagaili išbandymų – likęs našliu vyras meta visas pastangas, kad užaugintų dukterį Keitę. Sumani penkerių dukra – jo gyvenimo šviesulys ir džiaugsmas, tačiau pašlijus sveikatai Džeikas nebegali deramai ja rūpintis. Skaudančia širdimi jis atiduoda Keitę tetos globai, o mažoji nesuprasdama tokio pasirinkimo ilgisi tėvo ir jų laiko drauge.

Niujorkietis bankininkas Deivisas Mičelas gyvena nerūpestingai ir mėgaujasi sėkme. Vieną dieną avarijoje žūsta jo žmona Julija ir Deivisas tarsi pabunda iš sapno. Draugai ir šeima bando jį paguosti, bet jis, rodos, nieko nejaučia. Laukdamas žinių apie žmoną ligoninėje, jis nori nusipirkti šokolado batonėlį iš automato, tačiau šis užstringa. Deiviso mintis taip užvaldo šis nutikimas, kad jis pradeda rašyti laiškus šokoladų automato bendrovei. Laiškai vis ilgėja, virsta savotiška išpažintimi. Į laiškus pradeda atsakinėti paslaptinga bendrovės darbuotoja Karen.

Pasaulinio garso architektas Džonas studijavo, gyveno ir praleido gražiausius jaunystės metus Romoje, tad pažįsta didingo miesto alsavimą, nuotaikas ir turistams nepastebimas vertingas vietas. Nostalgijos vedamas amerikietis grįžta į Romą ir nuskuba atgaivinti prisiminimus mėgstamiausioje gatvėje ir aplankyti buvusius namus. Būtent čia Džonas sutinka klaidžiojantį ir įkvėpimo kūrybai besižvalgantį jaunesnį architektą Džeką su mylimaja Sale ir geranoriškai pasisiūlo gido paslaugas.

Filmas pasakoja nuo smurtaujančių šeimų pabėgti trokštančių paauglių Keisi ir Džounio istoriją. Jie savo kailiu patiria bėglių gyvenimo sunkumus ir pirmosios meilės grožį.

Jauna FTB agentė Keitė sudalyvauja didžiuliame reide prieš narkotikų platintojų slėptuvę šalia Finikso. Žiniasklaida ir visuomenė negali patikėti, kad Meksikos kartelis buvo įsikūręs pačioje Arizonos valstijos širdyje – šalia jos sostinės. Vis garsiau aidint reikalavimams imtis veiksmų, valdžios atstovai nusprendžia smogti priešui jo teritorijoje. Paruošiamas itin kruopštus planas pašalinti narkotikų kartelio vadovus. Surenkama ypač patyrusių FTB bei kitų vyriausybinių jėgos struktūrų agentų grupė, į kurią patenka ir puikiai pirmojo reido metu užsirekomendavusi Keitė.

„Volstryto vilkas“ – tai tikra istorija paremtas filmas, pasakojantis apie mitais apipintą dešimtojo dešimtmečio Amerikos finansų įžymybę Džordaną Belfortą, kuris pagarsėjo ne tik gebėjimu greitai uždirbti didžiules sumas biržoje, bet ir ne ką menkesniais gabumais jas iššvaistyti.Tačiau iš finansinių aukštumų ir nesibaigiančių linksmybių tenka nusileisti į ne tokią svetingą tikrovę. Joje nelegaliais Džordano Belforto sandėriais pradeda domėtis vyriausybinės organizacijos, tad artėjantis kritimas paverčia Džordžą absoliučiai neprognozuojamu.

Filmas pasakoja nuo smurtaujančių šeimų pabėgti trokštančių paauglių Keisi ir Džounio istoriją. Jie savo kailiu patiria bėglių gyvenimo sunkumus ir pirmosios meilės grožį.

Taip, tai nebuvo Jaltos konferencija. Tačiau daugeliui svarbiausias XX a. susitikimas atrodo būtent šis – kai 1970-ųjų gruodžio 21 dieną Elvis atvyko į Baltuosius rūmus, kad susitiktų su prezidentu Richardu Nixonu.

Niujorkietis bankininkas Deivisas Mičelas gyvena nerūpestingai ir mėgaujasi sėkme. Vieną dieną avarijoje žūsta jo žmona Julija ir Deivisas tarsi pabunda iš sapno. Draugai ir šeima bando jį paguosti, bet jis, rodos, nieko nejaučia. Laukdamas žinių apie žmoną ligoninėje, jis nori nusipirkti šokolado batonėlį iš automato, tačiau šis užstringa. Deiviso mintis taip užvaldo šis nutikimas, kad jis pradeda rašyti laiškus šokoladų automato bendrovei. Laiškai vis ilgėja, virsta savotiška išpažintimi. Į laiškus pradeda atsakinėti paslaptinga bendrovės darbuotoja Karen.

Pasaulinio garso architektas Džonas studijavo, gyveno ir praleido gražiausius jaunystės metus Romoje, tad pažįsta didingo miesto alsavimą, nuotaikas ir turistams nepastebimas vertingas vietas. Nostalgijos vedamas amerikietis grįžta į Romą ir nuskuba atgaivinti prisiminimus mėgstamiausioje gatvėje ir aplankyti buvusius namus. Būtent čia Džonas sutinka klaidžiojantį ir įkvėpimo kūrybai besižvalgantį jaunesnį architektą Džeką su mylimaja Sale ir geranoriškai pasisiūlo gido paslaugas.

Ar patikėsite, kad ir mes kada nors gyvensime tokiame utopiniame pasaulyje, kuriame nebebus smurto ir absoliučiai jokių nusikaltimų? Ateities mokslininkams pavyko pašalinti žmonių polinkį į žiaurumą, genetiškai eliminuojant visas žmogiškas emocijas. Nija ir Silas gyvena ramų monotonišką gyvenimą lyg beveidžiai dronai. Jie kasdien dirba vienas šalia kito dideliame biure, kuria informacinius leidinius ir kartoja tuos pačius ritualus kartais pasikeisdami mažais malonumais. Gyvenimas juda įprastu ritmu, tačiau vieną dieną tarp bendruomenės narių netikėtai pasklinda gandas apie plintančią epidemiją, kuri skatina atvirai reikšti giliai užslėptas emocijas.

34-erių metų Nensė yra iš tų žmonių, su kuriais lyg ir viskas tvarkoje, tačiau susirasti antrosios pusės jiems niekaip nepavyksta. Draugai stengiasi jai padėti, tačiau bergždžiai. Nensės tėvų itin sėkminga santuoka pasitikėjimo savimi merginai taip pat neprideda. Kaip tik keliaudama į tėvų santuokos jubiliejų, traukinyje Nensė susipažįsta su dešimčia metų jaunesne mergina, vykstančia į aklą pasimatymą. Būsimo pasimatymo atpažinimo ženklas – knyga apie „to vienintelio suradimą“. Netikėto atsitiktinumo dėka, būtent dėl knygos Nensę „atpažįsta“ į aklą pasimatymą atėjęs vyriškis – neseniai išsiskyręs 40-metis Džekas.

Tai istorija apie 1960-taisiais Niujorke dainas kūrusį bei atlikusį legendinį Dave Van Ronką. Režisieriai nepavadino pagrindinio filmo veikėjo šiuo vardu, nes teigė norintys sukurti juostą Van Ronkui atminti panaudodami jo biografijos faktus, tačiau ne personalizuoti jį ekrane. Filme persipina tuometinių menininkų kančios ir spindesys – režisieriai rodydami vieną veikėją parodo visus tuo laikotarpiu kūrusius menininkus. Įspūdį sustiprina puikiai Justino Timberlako bei Carey Mulligan atliekamos dainos.

Ne patį sėkmingiausią laikotarpį išgyvenantis privatus detektyvas Holandas ir efektyviai ir greitai legaliai nesutvarkomas užsakovų problemas sprendžiantis Džeksonas kartu privalo surasti dingusią merginą. Džeksonas priverstas ne tik saugotis pats, bet ir saugoti savo naują sąjungininką, nes detektyvas nuolat įsipainioja į keistas situacijas. O jų maža tikrai nebus: korumpuoti policijos pareigūnai, Holivudo spindesys, nužudyta buvusi pornografijos žvaigždė, ant kulnų lipantys žmogžudžiai, keisti sutapimai ir dar keistesnės mirtys – viskas susipina į didžiulį paslapčių, pavojų ir nesusipratimų kamuolį. O siūlo galas azarto apimtus porininkus nuves iki pat aukščiausių valdžios sluoksnių.

Kažkada viena sumaniausių ir labiausiai vertinamų Centrinės Žvalgybos Agentūros užsienio agenčių Alisa padarė klaidą, kuri jai kainavo karjerą. Dabar moteris atlieka nuobodžias užduotis biure ir gali tik svajoti apie aktyvią agentės veiklą. Tačiau vieną dieną viskas pasikeičia. Gaunama žinių apie Londone planuojamą biologinio ginklo išpuolį. Alisa yra daugiausiai žinių ir patirties šioje srityje turinti agentė, tad CŽV vadai gražina ją į ankstesnes pareigas. Alisa turi labai nedaug laiko, kad išsiaiškintų detales apie planuojamą išpuolį.

Tai istorija apie 1960-taisiais Niujorke dainas kūrusį bei atlikusį legendinį Dave Van Ronką. Režisieriai nepavadino pagrindinio filmo veikėjo šiuo vardu, nes teigė norintys sukurti juostą Van Ronkui atminti panaudodami jo biografijos faktus, tačiau ne personalizuoti jį ekrane. Filme persipina tuometinių menininkų kančios ir spindesys – režisieriai rodydami vieną veikėją parodo visus tuo laikotarpiu kūrusius menininkus. Įspūdį sustiprina puikiai Justino Timberlako bei Carey Mulligan atliekamos dainos.

Energingas, beviltiškai ieškantis darbo jaunuolis Lu Blūmas atranda pašėlusį Los Andželo kriminalinės žurnalistikos pasaulį. Susiradęs mėgėjiška filmavimo kamera dirbančią komandą, filmuojančią avarijas, gaisrus, žmogžudystes ir kitas nelaimes, Lu įsibrauna į kvapą gniaužiančią, pavojingą naujienų medžiotojų tikrovę, kurioje kiekvienas policijos sirenos gausmas prilygsta galimai sėkmei, o aukos verčiamos į dolerius ir centus.

Ar patikėsite, kad ir mes kada nors gyvensime tokiame utopiniame pasaulyje, kuriame nebebus smurto ir absoliučiai jokių nusikaltimų? Ateities mokslininkams pavyko pašalinti žmonių polinkį į žiaurumą, genetiškai eliminuojant visas žmogiškas emocijas. Nija ir Silas gyvena ramų monotonišką gyvenimą lyg beveidžiai dronai. Jie kasdien dirba vienas šalia kito dideliame biure, kuria informacinius leidinius ir kartoja tuos pačius ritualus kartais pasikeisdami mažais malonumais. Gyvenimas juda įprastu ritmu, tačiau vieną dieną tarp bendruomenės narių netikėtai pasklinda gandas apie plintančią epidemiją, kuri skatina atvirai reikšti giliai užslėptas emocijas.

34-erių metų Nensė yra iš tų žmonių, su kuriais lyg ir viskas tvarkoje, tačiau susirasti antrosios pusės jiems niekaip nepavyksta. Draugai stengiasi jai padėti, tačiau bergždžiai. Nensės tėvų itin sėkminga santuoka pasitikėjimo savimi merginai taip pat neprideda. Kaip tik keliaudama į tėvų santuokos jubiliejų, traukinyje Nensė susipažįsta su dešimčia metų jaunesne mergina, vykstančia į aklą pasimatymą. Būsimo pasimatymo atpažinimo ženklas – knyga apie „to vienintelio suradimą“. Netikėto atsitiktinumo dėka, būtent dėl knygos Nensę „atpažįsta“ į aklą pasimatymą atėjęs vyriškis – neseniai išsiskyręs 40-metis Džekas.

Biografinė drama, paremta to paties pavadinimo knyga, apie matematiką, užaugusį Indijos skurde. Tai filmas apie matematikos genijų Srinivasą Ramanudžaną ir jo mokytoją anglų matematiką G.H. Hardį, apie žmogaus gebėjimus pažinti matematikos pasaulį net neturint galimybių pasisemti žinių iš atrastų teorijų ir apie žmogaus genialumo ir intelekto galias.

Du berniukai susimuša parko žaidimų aikštelėje. Nukentėjusiojo berniuko tėvai pakvietė kito berniuko tėvus pokalbiui. Malonus pokalbis virto tikromis skerdynėmis, kurių metu visi keturi tėvai parodė savo tikruosius veidus.

Ši istorija pasakoja apie niujorkietę (kuri neturi buto), siekiančią įsitvirtinti šokėjų trupėje (nors nėra tikra šokėja) ir strimagalviais lekiančią paskui savo svajonę, nors tikimybė jai išsipildyti vis mažėja.

"Kon-Tiki" – tai norvegų tyrinėtojo ir rašytojo Thoro Heyerdahlio plaustas, kuriuo jis su komanda 1947 metais perplaukė Ramųjį vandenyną iš Pietų Amerikos į Polinezijos salas. Heyerdahlis tikėjo, kad Pietų Amerikos gyventojai galėjo pasiekti Polineziją dar iki Kolumbo.