FilmZone

Sunkiai besiverčiantis agentas, vaikystėje pats žvaigžde buvęs Hovardas Holovėjus, bando pasirašyti sutartį su šviežia Holivudo žvaigždute. Jis turi varžytis su įnoringu jos tėvu, ilgamečiu varžovu intrigantu, prodiuseriu ir jo nekenčiančiu aktorių atrankos režisieriumi.

Niujorkietis bankininkas Deivisas Mičelas gyvena nerūpestingai ir mėgaujasi sėkme. Vieną dieną avarijoje žūsta jo žmona Julija ir Deivisas tarsi pabunda iš sapno. Draugai ir šeima bando jį paguosti, bet jis, rodos, nieko nejaučia. Laukdamas žinių apie žmoną ligoninėje, jis nori nusipirkti šokolado batonėlį iš automato, tačiau šis užstringa. Deiviso mintis taip užvaldo šis nutikimas, kad jis pradeda rašyti laiškus šokoladų automato bendrovei. Laiškai vis ilgėja, virsta savotiška išpažintimi. Į laiškus pradeda atsakinėti paslaptinga bendrovės darbuotoja Karen.

Kažkada viena sumaniausių ir labiausiai vertinamų Centrinės Žvalgybos Agentūros užsienio agenčių Alisa padarė klaidą, kuri jai kainavo karjerą. Dabar moteris atlieka nuobodžias užduotis biure ir gali tik svajoti apie aktyvią agentės veiklą. Tačiau vieną dieną viskas pasikeičia. Gaunama žinių apie Londone planuojamą biologinio ginklo išpuolį. Alisa yra daugiausiai žinių ir patirties šioje srityje turinti agentė, tad CŽV vadai gražina ją į ankstesnes pareigas. Alisa turi labai nedaug laiko, kad išsiaiškintų detales apie planuojamą išpuolį.

Tik prieš kelerius metus čia baigėsi pilietinis karas, teritorija nesustabdomai plečiasi į vakarus. 16-metis škotas Džėjus pasibalnoja žirgą ir leidžiasi ieškoti mįslingomis aplinkybėmis į Ameriką pasprukusios mylimosios. Jis naiviai tikisi išgelbėti panelę Rožę ir gyventi kartu ilgai ir laimingai, tačiau patenka į spąstus. Narsų paauglį išlaisvina nedaug kalbantis, bet taikliai šaudantis kaubojus Silas. Patyręs, bebaimis, paslaptingas, teisėsaugos ieškomas raitelis pažada visokeriopą apsaugą ir pagalbą vietinių subtilybių nežinančiam Džėjui.

"Kon-Tiki" – tai norvegų tyrinėtojo ir rašytojo Thoro Heyerdahlio plaustas, kuriuo jis su komanda 1947 metais perplaukė Ramųjį vandenyną iš Pietų Amerikos į Polinezijos salas. Heyerdahlis tikėjo, kad Pietų Amerikos gyventojai galėjo pasiekti Polineziją dar iki Kolumbo.

Marta niekad nepasižymėjo „normaliu“ gyvenimo būdu, tačiau kai vaikinas išdavė ją su kita, atrodo, kad stogas Martai visiškai nuvažiuos. Laimei, netikėtai ji sutinka žavų nepažįstamąjį vardu Frensis – tiesiog misterį Tobulybę, kuris, kaip netrukus paaiškėja, yra dar labiau „nučiuožęs“ nei Marta.

"Jaunaties" saga gvildena klausimą, kas yra amžinas gyvenimas – dovana ar prakeiksmas? Dabar metas pažiūrėti naują, įspūdingą, stilingą ir gundančią nemaraus klasikinio Oskaro Vaildo romano ekranizaciją ta pačia tema. Susipažinkite su Dorianu Grėjumi. Jis amžinai jaunas… Ir amžiams prakeiktas.

Tik prieš kelerius metus čia baigėsi pilietinis karas, teritorija nesustabdomai plečiasi į vakarus. 16-metis škotas Džėjus pasibalnoja žirgą ir leidžiasi ieškoti mįslingomis aplinkybėmis į Ameriką pasprukusios mylimosios. Jis naiviai tikisi išgelbėti panelę Rožę ir gyventi kartu ilgai ir laimingai, tačiau patenka į spąstus. Narsų paauglį išlaisvina nedaug kalbantis, bet taikliai šaudantis kaubojus Silas. Patyręs, bebaimis, paslaptingas, teisėsaugos ieškomas raitelis pažada visokeriopą apsaugą ir pagalbą vietinių subtilybių nežinančiam Džėjui.

Aštuonmetis Srulikas 1942 metais pabėga iš Varšuvos geto ir stengiasi išgyventi. Iš pradžių vienas miške, o vėliau lenkų fermoje kaip krikščionis našlaitis Jurekas. Dėl sunkių išbandymų kyla grėsmė pamiršti savo žydiškas šaknis.

Jis – žurnalistas, vaikystėje manęs, kad pasaulyje yra ypatinga vieta, kurioje gyvena visos Holivudo žvaigždės... Kai jo vadovaujamas alternatyvus žurnalas "The Post Modern Review" išgyveno krizę, skubiai reikėjo išskirtinio interviu su žvaigžde, kuri išgelbėtų jį nuo bankroto ir gėdos. Bet norint peržengti ribą, skiriančią žiūrovus nuo žvaigždžių, reikia būti žinomam.

Marta niekad nepasižymėjo „normaliu“ gyvenimo būdu, tačiau kai vaikinas išdavė ją su kita, atrodo, kad stogas Martai visiškai nuvažiuos. Laimei, netikėtai ji sutinka žavų nepažįstamąjį vardu Frensis – tiesiog misterį Tobulybę, kuris, kaip netrukus paaiškėja, yra dar labiau „nučiuožęs“ nei Marta.

"Kon-Tiki" – tai norvegų tyrinėtojo ir rašytojo Thoro Heyerdahlio plaustas, kuriuo jis su komanda 1947 metais perplaukė Ramųjį vandenyną iš Pietų Amerikos į Polinezijos salas. Heyerdahlis tikėjo, kad Pietų Amerikos gyventojai galėjo pasiekti Polineziją dar iki Kolumbo.

Kalėjimo prižiūrėtojas Chuanas Oliveris nekantrauja pradėti darbą, todėl atvyksta į kalėjimą diena anksčiau. Apžiūrinėdamas teritoriją Chuanas netikėtai susižeidžia ir netenka sąmonės. Kolegos nutempia jį į tuščią 211-ąją kamerą ir pabėga į saugią zoną. Atsigavęs vyras supranta, jog atsidūrė žiauraus maišto sūkuryje, kuriam vadovauja pavojingas kalinys pravarde Malamadrė. Patekęs į nepavydėtiną situaciją, Chuanas apsimeta kaliniu. Malamadrė įtraukia Chuaną į sąmokslą, o sužinojęs, jog kalėjime esama ir baskų teroristų, sugalvoja jais pasinaudoti deryboms. Chuanas patenka į artimiausių Malamadrės pakalikų gretas, tačiau nepatiklūs jo bendrininkai seka kiekvieną vyro žingsnį. Virtinė chaotiškų įvykių išprovokuos konfliktą, peržengsiantį kalėjimo sienas.

Taip, tai nebuvo Jaltos konferencija. Tačiau daugeliui svarbiausias XX a. susitikimas atrodo būtent šis – kai 1970-ųjų gruodžio 21 dieną Elvis atvyko į Baltuosius rūmus, kad susitiktų su prezidentu Richardu Nixonu.

Įtempto siužeto veiksmo trileris „Medžiotojo malda“ pasakoja istoriją apie samdomą žudiką Styveną Luką, kuris gauna kontraktą nužudyti jauną merginą Elą. Tačiau užsakytai žmogžudystei netikėtai nepavykus prasideda katės ir pelės žaidimas, kurio metu tiek samdomas žudikas, tiek ir potenciali auka patys tampa persekiojamaisiais.

Dailininkas ir kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis išsiskiria iš minios nuoširdžia ir draugiška šypsena, nors jo skurdus ir nelaimingas gyvenimas niekada nebuvo lengvas. Tuo tarpu Sofija Kymantaitė yra visiška jo priešingybė - užaugusi turtingoje šeimoje, studijavusi literatūrą ir filosofiją aršiai kovojanti už Nepriklausomą Lietuvą. Jie abu netikėtai susitinka 1908 metais Rusijos caro kontroliuojamame Vilniuje, kur net kunigai rekomenduoja kalbėti lenkiškai.

Kalėjimo prižiūrėtojas Chuanas Oliveris nekantrauja pradėti darbą, todėl atvyksta į kalėjimą diena anksčiau. Apžiūrinėdamas teritoriją Chuanas netikėtai susižeidžia ir netenka sąmonės. Kolegos nutempia jį į tuščią 211-ąją kamerą ir pabėga į saugią zoną. Atsigavęs vyras supranta, jog atsidūrė žiauraus maišto sūkuryje, kuriam vadovauja pavojingas kalinys pravarde Malamadrė. Patekęs į nepavydėtiną situaciją, Chuanas apsimeta kaliniu. Malamadrė įtraukia Chuaną į sąmokslą, o sužinojęs, jog kalėjime esama ir baskų teroristų, sugalvoja jais pasinaudoti deryboms. Chuanas patenka į artimiausių Malamadrės pakalikų gretas, tačiau nepatiklūs jo bendrininkai seka kiekvieną vyro žingsnį. Virtinė chaotiškų įvykių išprovokuos konfliktą, peržengsiantį kalėjimo sienas.

Pokario Amerika tiesiog klesti. Idealus šalies pilietis Seimuras Levovas, pravarde Švedas, susikūrė nuostabų svajonių gyvenimą. Jis sėkmingai perėmė tėvo verslą, vedė Naujojo Džersio grožio konkurso karalienę Don. Jiedu susilaukė žavingos dukters Merės. Laiminga šeima apsigyvena gražiame užmiesčio name gamtos apsuptyje. Tačiau jų idilė tęsiasi tik kelerius metus, nes JAV ima krėsti neramumai: studentų sukilimai, riaušės dėl rasinės tapatybės, nepritariančiųjų Vietnamo karui protestai. Paauglė Merė paslapčia prisijungia prie pasipriešinimo grupuotės. Policija paskelbia ją pagrindine įtariamąja sprogus degalinės parduotuvei. Neprognozuojamų įvykių sugniuždytas Seimuras aukoja savo gyvenimą, kad vėl suvienytų šeimą.

Du berniukai susimuša parko žaidimų aikštelėje. Nukentėjusiojo berniuko tėvai pakvietė kito berniuko tėvus pokalbiui. Malonus pokalbis virto tikromis skerdynėmis, kurių metu visi keturi tėvai parodė savo tikruosius veidus.

Įtempto siužeto veiksmo trileris „Medžiotojo malda“ pasakoja istoriją apie samdomą žudiką Styveną Luką, kuris gauna kontraktą nužudyti jauną merginą Elą. Tačiau užsakytai žmogžudystei netikėtai nepavykus prasideda katės ir pelės žaidimas, kurio metu tiek samdomas žudikas, tiek ir potenciali auka patys tampa persekiojamaisiais.

Taip, tai nebuvo Jaltos konferencija. Tačiau daugeliui svarbiausias XX a. susitikimas atrodo būtent šis – kai 1970-ųjų gruodžio 21 dieną Elvis atvyko į Baltuosius rūmus, kad susitiktų su prezidentu Richardu Nixonu.

Pamirškite „Didįjį brolį“, „Akvariumą“, „Robinzonus“ ir visus kitus realybės šou, kokius tik esate matę. Per pasaulį galingo cunamio banga ritasi nauja pramoga: žaidimas „NERVE“. Nori pamatyti, kaip eiliniai žmonės daro pačius neįtikinamiausius, nutrūktgalviškiausius, beprotiškiausius dalykus? Atsisiųsk programėlę, prisiregistruok ir tapk žiūrovu. Užsikabinai? Išbandyk pats – tapk žaidėju! Kiekviena žaidimo užduotis įvertinta skirtinga pinigų suma. Kuo užduotis sudėtingesnė, tuo didesni pinigai. Kas juos sumoka? Tokie pat žmonės kaip tu, žiūrintys tavo nuotykius.

Vos pasiekęs žemės paviršių Čevas patenka į kiniečių medikų rankas. Jis patenka tiesia ant operacinio stalo ir atrodo jo likimas aiškus - organų donorystė. Tačiau medikai spėja išoperuoti tik širdį ir jos vieton patalpinti dirbtinį pakaitalą. Tikroji Čevo širdis iškeliauja pas kinų gangsterį. Čevas leidžiasi po visą Los Andželą vaikytis kinų gangsterį, pavogusį jo širdį, o vietoj jos Čevo krūtinėn įdėjusį dirbtinį prietaisą, kuris kraują po organizmą varinėja tik periodiškai pakraunamas elektros energija. Naująją „širdį" Čevas privalo pakrauti kas valandą,, tarsi kokį vėtytą ir mėtytą atitarnavusį ir niekam tikusį mobilų telefoną. Jei jis nesuspės, „širdis" sustos ir Čevo laukia mirtis.

Energingas, beviltiškai ieškantis darbo jaunuolis Lu Blūmas atranda pašėlusį Los Andželo kriminalinės žurnalistikos pasaulį. Susiradęs mėgėjiška filmavimo kamera dirbančią komandą, filmuojančią avarijas, gaisrus, žmogžudystes ir kitas nelaimes, Lu įsibrauna į kvapą gniaužiančią, pavojingą naujienų medžiotojų tikrovę, kurioje kiekvienas policijos sirenos gausmas prilygsta galimai sėkmei, o aukos verčiamos į dolerius ir centus.

Kai gražuolės Belos tėvas pirklys už skolas pakliūna į turtingo atsiskyrėlio, kurį kaimelio bendruomenė vadina Pabaisa, pinkles, jauna mergina ilgai nedvejojusi ryžtasi pasiaukoti – mainais į tėvo laisvę ji atiduoda savąją ir tampa Pabaisos įkaite. Trokšdamas bent kiek išblaškyti merginos liūdesį, Pabaisa pamažu pradeda keistis. Niūrus ir piktas žvėris netrukus tampa rūpestingesniu ir mielesniu. Tačiau jis vis dar – tas pats bjaurus žvėris. Legenda pasakoja, jog jį kadaise užbūrė piktoji ragana ir klastingi kerai bus sunaikinti tik tada, kai mergina nuoširdžiai pamils Pabaisą.

Pamirškite „Didįjį brolį“, „Akvariumą“, „Robinzonus“ ir visus kitus realybės šou, kokius tik esate matę. Per pasaulį galingo cunamio banga ritasi nauja pramoga: žaidimas „NERVE“. Nori pamatyti, kaip eiliniai žmonės daro pačius neįtikinamiausius, nutrūktgalviškiausius, beprotiškiausius dalykus? Atsisiųsk programėlę, prisiregistruok ir tapk žiūrovu. Užsikabinai? Išbandyk pats – tapk žaidėju! Kiekviena žaidimo užduotis įvertinta skirtinga pinigų suma. Kuo užduotis sudėtingesnė, tuo didesni pinigai. Kas juos sumoka? Tokie pat žmonės kaip tu, žiūrintys tavo nuotykius.

Gyvenimiškas filmas „Mano liūdna meilės istorija" pasakoja apie atrastą ir prarastą meilę skirtingais laiko tarpsniais, t. y. šokinėjant tarp „tada", kai pažintis tik prasidėjo, ir „dabar", kai jausmai atšąla. Užplūdus romantiškiems prisiminimams Deividas ir Sindi nakčiai ištrūksta iš namų tikėdamiesi, kad romantiškas vakaras sugrąžins išblėsusius jausmus ir padės išsaugoti griūvančią santuoką...

Energingas, beviltiškai ieškantis darbo jaunuolis Lu Blūmas atranda pašėlusį Los Andželo kriminalinės žurnalistikos pasaulį. Susiradęs mėgėjiška filmavimo kamera dirbančią komandą, filmuojančią avarijas, gaisrus, žmogžudystes ir kitas nelaimes, Lu įsibrauna į kvapą gniaužiančią, pavojingą naujienų medžiotojų tikrovę, kurioje kiekvienas policijos sirenos gausmas prilygsta galimai sėkmei, o aukos verčiamos į dolerius ir centus.

Vos pasiekęs žemės paviršių Čevas patenka į kiniečių medikų rankas. Jis patenka tiesia ant operacinio stalo ir atrodo jo likimas aiškus - organų donorystė. Tačiau medikai spėja išoperuoti tik širdį ir jos vieton patalpinti dirbtinį pakaitalą. Tikroji Čevo širdis iškeliauja pas kinų gangsterį. Čevas leidžiasi po visą Los Andželą vaikytis kinų gangsterį, pavogusį jo širdį, o vietoj jos Čevo krūtinėn įdėjusį dirbtinį prietaisą, kuris kraują po organizmą varinėja tik periodiškai pakraunamas elektros energija. Naująją „širdį" Čevas privalo pakrauti kas valandą,, tarsi kokį vėtytą ir mėtytą atitarnavusį ir niekam tikusį mobilų telefoną. Jei jis nesuspės, „širdis" sustos ir Čevo laukia mirtis.

Antroje „diedukų" istorijos dalyje buvę specialieji agentai gauna užduotį susekti pagrobtą portatyvinį, lengvai transportuojamą branduolinį ginklą. Kad įvykdytų užduotį, ar bent jau išliktų gyvi, viso parako dar neišbarstę buvę operatyvininkai privalės susikauti su ištisa orda negailestingų žudikų, viskam pasiryžusių teroristų ir galios ištroškusių valdžios atstovų. Pagrindinius herojus kelias nuves į Londoną, Maskvą ir Paryžių, kur jų lauks patys didžiausi pavojai, netikėtumai ir nuotykiai.

„Volstryto vilkas“ – tai tikra istorija paremtas filmas, pasakojantis apie mitais apipintą dešimtojo dešimtmečio Amerikos finansų įžymybę Džordaną Belfortą, kuris pagarsėjo ne tik gebėjimu greitai uždirbti didžiules sumas biržoje, bet ir ne ką menkesniais gabumais jas iššvaistyti.Tačiau iš finansinių aukštumų ir nesibaigiančių linksmybių tenka nusileisti į ne tokią svetingą tikrovę. Joje nelegaliais Džordano Belforto sandėriais pradeda domėtis vyriausybinės organizacijos, tad artėjantis kritimas paverčia Džordžą absoliučiai neprognozuojamu.

Vieną gražią dieną niekuomet neturėjęs šeimos viengungis Bilis - vis tik nusprendžia vesti. Kadangi išrinktoji yra maždaug perpus jaunesnė, tai nenorėdamas prieš ją pasirodyti visiškas pensininkas, Bilis nusprendžia savo draugus pasikviesti į tikrai pašėlusį bernvakarį. O kur geriau atšvęsti ilgametės laisvės praradimą, jei ne lošimų ir nuodėmių sostinėje Las Vegase.

Harieta – įtakinga verslininkė, visada kontroliavusi kiekvieną savo gyvenimo aspektą. Todėl nekeista, kad ji nori suredaguoti ir po mirties pasirodysiantį savo nekrologą. Tačiau žurnalistė En nesirengia paklusti Harietos norams. Žinoma, tai – tik gražios jų draugystės pradžia.