FilmZone

Filmas pasakoja nuo smurtaujančių šeimų pabėgti trokštančių paauglių Keisi ir Džounio istoriją. Jie savo kailiu patiria bėglių gyvenimo sunkumus ir pirmosios meilės grožį.

Dešimtmetis berniukas turi išskirtinį matematinį mąstymą ir lakią vaizduotę, tačiau T. S. Spivetas jaučiasi daugelio nesuprastas. Jis auga su kaubojumi tėvu bei mokslininke motina Montanos rančoje ir paslapčia daro žemėlapius bei mašinų brėžinius. Vieną dieną į rančą paskambina iš Smitsonio instituto ir pareiškia, kad nori apdovanoti T. S. Spivetą už sukurtus amžinojo judėjimo mašinos brėžinius bei pakviesti jį perskaityti padėkos kalbą. T. S. Spivetas pabėga iš namų, nes nusprendžia, kad turi dalyvauti apdovanojimuose Vašingtone.

Senstanti Holivudo žvaigždė suvokia, jog pamiršo savo kūrybinį potencialą, nes iš baimės patirti nesėkmę nuolat atsisakydavo perspektyvių pasiūlymų filmuotis. Tikėdamasis pakeisti padėtį, jis nusprendžia susirasti vaidmenį kokiame nors mažo biudžeto nepriklausomame filme. Tyrinėdamas vieno filmo veiksmo vietą, jis atsitiktinai sutinka jauną aštrialiežuvę lotynų amerikietę Skarlet. Greitai paaiškėja, kad garsenybė liko be savo vairuotojo, todėl turi paprašyti merginos pagalbos. Kelionė Los Andželu su Skarlet tampa virtine netikėtų situacijų, atsitiktinių susitikimų ir asmeninių atradimų, kurių nė vienas herojus negalėjo tikėtis.

XX amžiaus pradžia. Vienoje iš Prancūzijos vaikų prieglaudų gyvena be mamos likusi maža mergaitė su jaunesne seserimi. Ji svajingai laukia kiekvieno sekmadienio, kai į svečius užsuka ir bent trumpam į miestą išsiveda tėtis. Jos vardas Gabrielle. Ji gimė ir užaugo neturtingoje šeimoje. Sunki ir nelaiminga vaikystė užgrūdina ją skaudžiausiems likimo smūgiams bei didingiems išbandymams. Nuo pat jaunų dienų ji principingai nusprendžia pasitikėti savo jėgomis, kad prisijaukintų sėkmę.

Antroje „diedukų" istorijos dalyje buvę specialieji agentai gauna užduotį susekti pagrobtą portatyvinį, lengvai transportuojamą branduolinį ginklą. Kad įvykdytų užduotį, ar bent jau išliktų gyvi, viso parako dar neišbarstę buvę operatyvininkai privalės susikauti su ištisa orda negailestingų žudikų, viskam pasiryžusių teroristų ir galios ištroškusių valdžios atstovų. Pagrindinius herojus kelias nuves į Londoną, Maskvą ir Paryžių, kur jų lauks patys didžiausi pavojai, netikėtumai ir nuotykiai.

Jauna FTB agentė Keitė sudalyvauja didžiuliame reide prieš narkotikų platintojų slėptuvę šalia Finikso. Žiniasklaida ir visuomenė negali patikėti, kad Meksikos kartelis buvo įsikūręs pačioje Arizonos valstijos širdyje – šalia jos sostinės. Vis garsiau aidint reikalavimams imtis veiksmų, valdžios atstovai nusprendžia smogti priešui jo teritorijoje. Paruošiamas itin kruopštus planas pašalinti narkotikų kartelio vadovus. Surenkama ypač patyrusių FTB bei kitų vyriausybinių jėgos struktūrų agentų grupė, į kurią patenka ir puikiai pirmojo reido metu užsirekomendavusi Keitė.

Ši istorija papasakos apie bebaimius montuotojus, seniai įpratusius kasdien rizikuoti savo gyvybėmis. Jie kasdien lipa į aukštos įtampos linijų atramas, nes žino, kad geriau už juos niekas šito darbo nepadarys

Pompėjos istoriją žino visi. 79-aisiais mūsų eros metais miestas, įsikūręs netoliese dabartinio Neapolio, buvo palaidotas po 4-6 metrų storio lavos sluoksniu, išsiveržus Vezuvijaus ugnikalniui. Archeologų kastuvai į Pompėjos žemę įsmigo tik po maždaug pusantro tūkstančio metų - 1599-aisiais, o nuodugniau miestas imtas tirti XVIII-ojo amžiaus viduryje. Dabar Pompėją kasmet aplanko apie pustrečio milijono lankytojų.

Ši istorija papasakos apie bebaimius montuotojus, seniai įpratusius kasdien rizikuoti savo gyvybėmis. Jie kasdien lipa į aukštos įtampos linijų atramas, nes žino, kad geriau už juos niekas šito darbo nepadarys

R.Crowe vaidina pripažintą ir Pulitzerio premija įvertintą rašytoją Džeiką Deivisą. Gyvenimas jam nepagaili išbandymų – likęs našliu vyras meta visas pastangas, kad užaugintų dukterį Keitę. Sumani penkerių dukra – jo gyvenimo šviesulys ir džiaugsmas, tačiau pašlijus sveikatai Džeikas nebegali deramai ja rūpintis. Skaudančia širdimi jis atiduoda Keitę tetos globai, o mažoji nesuprasdama tokio pasirinkimo ilgisi tėvo ir jų laiko drauge.

Pompėjos istoriją žino visi. 79-aisiais mūsų eros metais miestas, įsikūręs netoliese dabartinio Neapolio, buvo palaidotas po 4-6 metrų storio lavos sluoksniu, išsiveržus Vezuvijaus ugnikalniui. Archeologų kastuvai į Pompėjos žemę įsmigo tik po maždaug pusantro tūkstančio metų - 1599-aisiais, o nuodugniau miestas imtas tirti XVIII-ojo amžiaus viduryje. Dabar Pompėją kasmet aplanko apie pustrečio milijono lankytojų.

Jaunasis medžiotojas netikėtai, viduryje miškų, išgelbsti ne bet ką, o patį Jungtinių Valstijų Prezidentą, kuris buvo evakuotas iš jo paties lėktuvo. Virš Suomijos, prieš JAV oro pajėgas išpuolį surengę teroristai nė nenumanė, kad Prezidentui išsigelbėti bandys padėti vos 13 sulaukęs drąsusis "reindžeris".

Kažkada viena sumaniausių ir labiausiai vertinamų Centrinės Žvalgybos Agentūros užsienio agenčių Alisa padarė klaidą, kuri jai kainavo karjerą. Dabar moteris atlieka nuobodžias užduotis biure ir gali tik svajoti apie aktyvią agentės veiklą. Tačiau vieną dieną viskas pasikeičia. Gaunama žinių apie Londone planuojamą biologinio ginklo išpuolį. Alisa yra daugiausiai žinių ir patirties šioje srityje turinti agentė, tad CŽV vadai gražina ją į ankstesnes pareigas. Alisa turi labai nedaug laiko, kad išsiaiškintų detales apie planuojamą išpuolį.

Turbūt žinote, kad kiekvienoje mokykloje, kiekvienoje klasėje, yra būrelis „moksliukų“? Tai - gerų, tvarkingų, stropių, sąžiningų ir... šiek tiek nuobodžių vaikų. Keturi pagrindiniai šios komedijos herojai yra būtent tokie. Visus mokyklos metus jie praleido stropiai mokydamiesi, engiami kitų klasiokų ir jausdami, kad praleido kažką ganėtinai svarbaus - visą smagumą. Vieną dalyką jie žino tiksliai: nenori tapti tokiais pat nuobodžiais koledžo studentais. Vadinasi, jiems reikia pasikeisti. Tam šaunioji ketveriukė teturi vieną vasarą, prieš prasidedant naujiems mokslams. Jie nutaria žūt būt tapti kitokiais ir paskutinę vasarą kartu praleisti taip, kaip visuomet svajojo, tačiau neišdrįso.

Sunkiai besiverčiantis agentas, vaikystėje pats žvaigžde buvęs Hovardas Holovėjus, bando pasirašyti sutartį su šviežia Holivudo žvaigždute. Jis turi varžytis su įnoringu jos tėvu, ilgamečiu varžovu intrigantu, prodiuseriu ir jo nekenčiančiu aktorių atrankos režisieriumi.

Niujorkietis bankininkas Deivisas Mičelas gyvena nerūpestingai ir mėgaujasi sėkme. Vieną dieną avarijoje žūsta jo žmona Julija ir Deivisas tarsi pabunda iš sapno. Draugai ir šeima bando jį paguosti, bet jis, rodos, nieko nejaučia. Laukdamas žinių apie žmoną ligoninėje, jis nori nusipirkti šokolado batonėlį iš automato, tačiau šis užstringa. Deiviso mintis taip užvaldo šis nutikimas, kad jis pradeda rašyti laiškus šokoladų automato bendrovei. Laiškai vis ilgėja, virsta savotiška išpažintimi. Į laiškus pradeda atsakinėti paslaptinga bendrovės darbuotoja Karen.

Kažkada viena sumaniausių ir labiausiai vertinamų Centrinės Žvalgybos Agentūros užsienio agenčių Alisa padarė klaidą, kuri jai kainavo karjerą. Dabar moteris atlieka nuobodžias užduotis biure ir gali tik svajoti apie aktyvią agentės veiklą. Tačiau vieną dieną viskas pasikeičia. Gaunama žinių apie Londone planuojamą biologinio ginklo išpuolį. Alisa yra daugiausiai žinių ir patirties šioje srityje turinti agentė, tad CŽV vadai gražina ją į ankstesnes pareigas. Alisa turi labai nedaug laiko, kad išsiaiškintų detales apie planuojamą išpuolį.

Tik prieš kelerius metus čia baigėsi pilietinis karas, teritorija nesustabdomai plečiasi į vakarus. 16-metis škotas Džėjus pasibalnoja žirgą ir leidžiasi ieškoti mįslingomis aplinkybėmis į Ameriką pasprukusios mylimosios. Jis naiviai tikisi išgelbėti panelę Rožę ir gyventi kartu ilgai ir laimingai, tačiau patenka į spąstus. Narsų paauglį išlaisvina nedaug kalbantis, bet taikliai šaudantis kaubojus Silas. Patyręs, bebaimis, paslaptingas, teisėsaugos ieškomas raitelis pažada visokeriopą apsaugą ir pagalbą vietinių subtilybių nežinančiam Džėjui.

"Kon-Tiki" – tai norvegų tyrinėtojo ir rašytojo Thoro Heyerdahlio plaustas, kuriuo jis su komanda 1947 metais perplaukė Ramųjį vandenyną iš Pietų Amerikos į Polinezijos salas. Heyerdahlis tikėjo, kad Pietų Amerikos gyventojai galėjo pasiekti Polineziją dar iki Kolumbo.

Marta niekad nepasižymėjo „normaliu“ gyvenimo būdu, tačiau kai vaikinas išdavė ją su kita, atrodo, kad stogas Martai visiškai nuvažiuos. Laimei, netikėtai ji sutinka žavų nepažįstamąjį vardu Frensis – tiesiog misterį Tobulybę, kuris, kaip netrukus paaiškėja, yra dar labiau „nučiuožęs“ nei Marta.

"Jaunaties" saga gvildena klausimą, kas yra amžinas gyvenimas – dovana ar prakeiksmas? Dabar metas pažiūrėti naują, įspūdingą, stilingą ir gundančią nemaraus klasikinio Oskaro Vaildo romano ekranizaciją ta pačia tema. Susipažinkite su Dorianu Grėjumi. Jis amžinai jaunas… Ir amžiams prakeiktas.

Tik prieš kelerius metus čia baigėsi pilietinis karas, teritorija nesustabdomai plečiasi į vakarus. 16-metis škotas Džėjus pasibalnoja žirgą ir leidžiasi ieškoti mįslingomis aplinkybėmis į Ameriką pasprukusios mylimosios. Jis naiviai tikisi išgelbėti panelę Rožę ir gyventi kartu ilgai ir laimingai, tačiau patenka į spąstus. Narsų paauglį išlaisvina nedaug kalbantis, bet taikliai šaudantis kaubojus Silas. Patyręs, bebaimis, paslaptingas, teisėsaugos ieškomas raitelis pažada visokeriopą apsaugą ir pagalbą vietinių subtilybių nežinančiam Džėjui.

Aštuonmetis Srulikas 1942 metais pabėga iš Varšuvos geto ir stengiasi išgyventi. Iš pradžių vienas miške, o vėliau lenkų fermoje kaip krikščionis našlaitis Jurekas. Dėl sunkių išbandymų kyla grėsmė pamiršti savo žydiškas šaknis.

Jis – žurnalistas, vaikystėje manęs, kad pasaulyje yra ypatinga vieta, kurioje gyvena visos Holivudo žvaigždės... Kai jo vadovaujamas alternatyvus žurnalas "The Post Modern Review" išgyveno krizę, skubiai reikėjo išskirtinio interviu su žvaigžde, kuri išgelbėtų jį nuo bankroto ir gėdos. Bet norint peržengti ribą, skiriančią žiūrovus nuo žvaigždžių, reikia būti žinomam.

Marta niekad nepasižymėjo „normaliu“ gyvenimo būdu, tačiau kai vaikinas išdavė ją su kita, atrodo, kad stogas Martai visiškai nuvažiuos. Laimei, netikėtai ji sutinka žavų nepažįstamąjį vardu Frensis – tiesiog misterį Tobulybę, kuris, kaip netrukus paaiškėja, yra dar labiau „nučiuožęs“ nei Marta.

"Kon-Tiki" – tai norvegų tyrinėtojo ir rašytojo Thoro Heyerdahlio plaustas, kuriuo jis su komanda 1947 metais perplaukė Ramųjį vandenyną iš Pietų Amerikos į Polinezijos salas. Heyerdahlis tikėjo, kad Pietų Amerikos gyventojai galėjo pasiekti Polineziją dar iki Kolumbo.

Kalėjimo prižiūrėtojas Chuanas Oliveris nekantrauja pradėti darbą, todėl atvyksta į kalėjimą diena anksčiau. Apžiūrinėdamas teritoriją Chuanas netikėtai susižeidžia ir netenka sąmonės. Kolegos nutempia jį į tuščią 211-ąją kamerą ir pabėga į saugią zoną. Atsigavęs vyras supranta, jog atsidūrė žiauraus maišto sūkuryje, kuriam vadovauja pavojingas kalinys pravarde Malamadrė. Patekęs į nepavydėtiną situaciją, Chuanas apsimeta kaliniu. Malamadrė įtraukia Chuaną į sąmokslą, o sužinojęs, jog kalėjime esama ir baskų teroristų, sugalvoja jais pasinaudoti deryboms. Chuanas patenka į artimiausių Malamadrės pakalikų gretas, tačiau nepatiklūs jo bendrininkai seka kiekvieną vyro žingsnį. Virtinė chaotiškų įvykių išprovokuos konfliktą, peržengsiantį kalėjimo sienas.

Taip, tai nebuvo Jaltos konferencija. Tačiau daugeliui svarbiausias XX a. susitikimas atrodo būtent šis – kai 1970-ųjų gruodžio 21 dieną Elvis atvyko į Baltuosius rūmus, kad susitiktų su prezidentu Richardu Nixonu.

Įtempto siužeto veiksmo trileris „Medžiotojo malda“ pasakoja istoriją apie samdomą žudiką Styveną Luką, kuris gauna kontraktą nužudyti jauną merginą Elą. Tačiau užsakytai žmogžudystei netikėtai nepavykus prasideda katės ir pelės žaidimas, kurio metu tiek samdomas žudikas, tiek ir potenciali auka patys tampa persekiojamaisiais.

Dailininkas ir kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis išsiskiria iš minios nuoširdžia ir draugiška šypsena, nors jo skurdus ir nelaimingas gyvenimas niekada nebuvo lengvas. Tuo tarpu Sofija Kymantaitė yra visiška jo priešingybė - užaugusi turtingoje šeimoje, studijavusi literatūrą ir filosofiją aršiai kovojanti už Nepriklausomą Lietuvą. Jie abu netikėtai susitinka 1908 metais Rusijos caro kontroliuojamame Vilniuje, kur net kunigai rekomenduoja kalbėti lenkiškai.